pradi
 

















 
 
 
 
 Popieiaus Benedikto XVI inia 2011 m. gavnios proga
 
 

Benediktas XVI

inia 2011 m. gavnios proga

„Su Kristumi palaidoti krikte, js su juo ir prisiklte“ (plg. Kol 2, 12)

Brangs broliai ir seserys!

Gavnios metas, vedantis mus prie ventj Velyk ventimo, Banyiai yra labai brangus ir svarbus liturginis laikas, igyventinas prideramai uoliai ir todl teikiantis man diugi prog kreiptis jus ypatingu odiu. Laukdama galutinio susivienijimo su savo Suadtiniu aminosiose Velykose, Banyios bendruomen, kartai melsdamasi ir stropiai darydama artimo meils darbus, intensyviau engia dvasios apvalymo keliu, kad i Atpirkimo slpinio apsiau pasisemt naujojo gyvenimo Viepatyje Kristuje (plg. Gavnios laiko I dkojimo giesm).

1. Toks gyvenimas jau dovanotas ms Krikto dien, kai mums, „tapusiems Kristaus mirties ir prisiklimo dalininkais“, prasidjo „diugus ir udegantis mokinysts nuotykis“ (Homilija Viepaties Krikto vents dien, 2010 01 10). Šventasis Paulius savo laikuose nuolatos pabria i maudyni suteikt nepakartojam bendryst su Dievo Snumi. Tai, kad Kriktas daniausiai priimamas esant kdikiu, parodo, jog tai yra Dievo dovana: aminojo gyvenimo niekas nepelno savo jgomis. Dievo gailestingumas, panaikinantis nuodm ir galinantis gyventi bnant „tokio nusistatymo kaip Kristus Jzus“ (Fil 2, 5), mogui dovanojamas neutarnaujamai.

Laike filipieiams taut apatalas pateikia perkeitimo, vykstanio dalyvaujant Kristaus mirtyje ir prisiklime, prasm nurodydamas to tiksl: „Troktu painti j, jo prisiklimo galyb ir bendravim jo kentjimuose, noriu panaiai kaip jis numirti, kad pasiekiau ir prisiklim i numirusi“ (Fil 3, 10–11). Tad Kriktas yra ne praeities ritualas, bet susitikimas su Kristumi, formuojaniu vis pakriktytojo egzistencij, suteikianiu jam dievikj gyvenim ir kvieianiu nuoirdiam atsivertimui, pradtam bei palaikomam Malons ir leidianiam pasiekti Kristaus pilnatvs amiaus saik.

Su gavnia, kaip palankiu laiku patirti gelbini Malon, Krikt sieja ypatingas ryys. Vatikano II Susirinkimo tvai visus Banyios ganytojus paragino gavnios liturgijoje gausiau panaudoti „jai bdingus krikto elementus“ (Konstitucija Sacrosanctum Concilium, 109). Juk Banyia Velyknakt visada sieja su Krikto ventimu: iuo sakramentu gyvendinamas tas didis slpinys, kuriame mogus mirta nuodmei, tampa naujo gyvenimo prisiklusiame Kristuje dalininku ir gauna t pai Dievo Dvasi, kuri Krist prikl i numirusi (plg. Rom 8, 11). Ši neutarnaut dovan kiekvienas turime vis i naujo atgaivinti, ir gavnia silo mums katechumenat primenant keli, kuris ankstyvosios Banyios krikionims buvo ir iandieniams katechumenams yra nepamainoma tikjimo ir krikionikojo gyvenimo mokykla: jie tikrai igyvena Krikt kaip savo egzistencijos svarbiausi akt.

2. Niekas taip gerai nepadeda rimtai engti keliu Velykas ir rengtis vsti Viepaties prisiklimo – diugiausios ir ikilmingiausios vis liturgini met vents, – kaip leidimasis bti vedamam Dievo odio. Todl gavnios meto sekmadieni Evangelijos tekstais Banyia veda mus itin intensyv susitikim su Viepaiu, dar kart galindama pereiti krikioninimo etapus: katechumenams – atgimimo sakramento primimo atvilgiu, jau pakriktytiesiems – engiant naujus ir lemiamus ingsnius sekant paskui Krist ir tobuliau jam save atiduodant.

Pirm kelions per gavni sekmadien irykinamas ms kaip moni ioje emje bvis. Pergalinga kova su pagundomis, kuria prasideda Jzaus misija, esame kvieiami suvokti savo silpnum, kad priimtume Malon, ilaisvinani i nuodmi ir liejani nauj jg Kristuje, kuris yra kelias, tiesa ir gyvenimas (plg. Suaugusij krikioninimo apeigynas, 25). Tai aikus raginimas prisiminti, kad krikionikasis tikjimas, sekant Jzaus pavyzdiu ir vienijantis su juo, apima kov su „tamsybi pasaulio valdovais“ (Ef 6, 12) – pasaulio, kuriame darbuojasi velnias, ir iandien nenuilstamai gundantis prie Viepaties artintis troktant mog: Kristus laimi i kov, kad ir ms ird atvert viliai ir padt nugalti blogio pagundas.

Evangelija apie Viepaties atsimainym mums prie akis ikelia Kristaus lov, kuria nuvokiamas prisiklimas ir skelbiamas mogaus sudievinimas. Krikioni bendruomen suvokia, jog ji, lygiai kaip apatalai Petras, Jokbas ir Jonas, irgi uvedama „nuoaliai ant aukto kalno“ (Mt 17, 1), kad Kristuje, kaip sns Snuje, vl gaut dievikosios Malons dovan: „Šitas yra mano mylimasis Snus, kuriuo a griuosi. Klausykite jo!“ (eil. 5). Taip kvieiama atsitraukti nuo kasdienybs triukmo ir panirti artyb Dievo, troktanio kasdien tarti mums od, prasiskverbiant iki dvasios, kur mes skiriame gr nuo blogio (plg. yd 4, 12), ir stiprinant vali sekti paskui Viepat.

Samarietei skirtu Jzaus praymu: „Duok man gerti“ (Jn 4, 7) treiojo sekmadienio liturgijoje ireikiama Dievo aistra kiekvienam mogui ir ms irdyse norima suadinti trokul versms „vandens, tryktanio aminj gyvenim“ (eil. 14): tai Šventosios Dvasios, padaranios krikionis tikraisiais garbintojais, gebaniais lovinti Tv „dvasia ir tiesa“ (eil. 23), dovana. Tik is vanduo pajgia numaldyti grio, tiesos ir groio trokul! Tik is vanduo, duodamas mums Snaus, drkina neramios ir nepatenkintos sielos dykum, kol i, pasak ventojo Augustino inomo posakio, „suras atils Dieve“.

Sekmadienio skaitinyje apie nereg Kristus aiktn ikyla kaip pasaulio viesa. Evangelija kiekvieno i ms klausia: „Ar tiki mogaus Sn?“ „Tikiu, Viepatie!“ (Jn 9, 35. 38) – diugiai patvirtina neregys, taip tapdamas kiekvieno tikiniojo balsu. Igydymo stebuklas rodo, jog Kristus kartu su rega norjo atverti ir ms vidin vilgsn, kad ms tikjimas darytsi vis gilesnis ir mes Jame galtume atpainti ms vienatin Iganytoj. Jis apvieia visas gyvenimo tamsybes ir galina mog gyventi kaip „viesos vaik“.

Penktj sekmadien skelbiant Lozoriaus priklim, atsiduriame galutinio ms egzistencijos slpinio akivaizdoje: „A esu prisiklimas ir gyvenimas. <...> Ar tai tiki?“ (Jn 11, 25–26). Krikioni bendruomenei tai akimirka kartu su Morta nuoirdiai sudti visas viltis Jz i Nazareto: „Taip, Viepatie! A tikiu, jog tu Mesijas, Dievo Snus, kuris turi ateiti pasaul“ (eil. 27). Bendryst su Kristumi iame gyvenime rengia mus nugalti mirties rib, kad Jame gyventume per amius. Tikjimas mirusij prisiklimu ir aminojo gyvenimo viltis atveria vilgsn galutin ms egzistencijos prasm: Dievas sukr mog prisiklimui ir gyvenimui, ir i tiesa moni istorijai, j asmeninei egzistencijai, j visuomeniniam gyvenimui, taip pat kultrai, politikai, ekonomikai suteikia autentik ir galutin matmen. Be tikjimo viesos visa visada lieka usklsta kape be ateities, be vilties.

Kelion per gavni ubaigiama Velyk tridieniu, pirmiausia didija Velyknakio vigilija: atnaujindami Krikto paadus i naujo ipastame, kad Kristus yra Viepats ms gyvenimo, kur Dievas mums dovanojo, kai atgimme „i vandens ir Šventosios Dvasios“, ir i naujo patvirtiname savo tvirt apsisprendim atsiliepti Malons veikim, kad btume Jo mokiniai.

3. Krikto sakramentu panardinti Kristaus mirt ir prisiklim, kasdien vis i naujo esame akinami ilaisvinti ird i materiali daikt natos, i savanaudiko prisiriimo prie „ems“, skurdinanio mus ir trukdanio mums bti disponuojamiems bei atviriems Dievui ir artimui. Kristuje Dievas pasireik kaip meil (plg. 1 Jn 4, 7–10). Kristaus kryius, „odis apie kryi“, parodo iganingj Dievo gali (plg. 1 Kor 1, 18), kuri dovanojama mogui pakelti ir igelbti, – didiausi meil (plg. enciklika Deus caritas est, 12). Tradicinmis pasninko, imaldos ir maldos praktikomis, sipareigojimo atsiversti iraikos bdais, gavnia moko vis radikaliau gyventi Kristaus meile. Pasninkas, kur galima pagrsti vairiai, krikioniui turi giliai religin prasm: skurdiau padengdami stal, mokoms veikti savo egoizm ir gyventi dovanojimo bei meils logika; ko nors – ne vien ko turime per daug – atsiaddami, mokoms nukreipti savo vilgsn nuo ms pai „a“, greta savs atrasti kit ir daugelio broli veiduose atpainti Krist. Krikionims pasninkas neturi nieko bendra su atsigrimu save, bet vis labiau atveria Dievui bei moni poreikiams ir laiduoja, kad meil Dievui apimt ir meil artimui (plg. Mk 12, 31).

Savo kelyje susiduriame ir su pagunda turti, su meils pinigams pagunda, keliania grsm Dievo primatui ms gyvenime. Godus trokimas turti yra smurto, piktnaudiavimo ir mirties prieastis; todl Banyia ypa gavnios metu primena imaldos praktik, t. y. gebjim dalytis. O grybi stabmeldyst ne tik nutolina nuo kito, bet ir mog apiplia, daro j nelaiming, apgaudinja, adina netikras viltis, neduodama to, k ada, nes Diev, vienintel gyvybs altin, pakeiia materialiais daiktais. Argi manoma suvokti Dievo tvik gerum, kai irdis pilna savs paties ir sav plan, kuriais tikimasi garantuoti sau ateit? Kyla pagunda galvoti taip, kaip turtuolis palyginime: „…mano siela, tu turi daug grybi, sukraut ilgiems metams...“ inome Viepaties nuosprend: „Kvaily, dar inakt bus pareikalauta tavo gyvybs...“ (Lk 12, 19–20). Imaldos praktika yra raginimas teikti Dievui pirmenyb ir bti dmesingam kitam, kad vl atrastume savo gerj Tv ir priimtume jo gailestingum.

Vis gavnios met Banyia mums gausiai silo Dievo od. J apmstydami ir pasisavindami, kad juo kasdien gyventume, mokoms brangios ir nepamainomos maldos formos, nes Dievo, nepaliaujamai kalbanio ms irdiai, dmesingas klausymasis maitina mus tikjimo kelyje, kuriuo pradjome eiti Krikto dien. Malda taip pat leidia mums naujaip suvokti laik: juk be aminybs ir transcendencijos perspektyvos jis tik skaiiuoja ms ingsnius horizonto be ateities link. O maldoje surandame laiko Dievui ir suvokiame, kad jo „odiai nepraeis“ (plg. Mk 13, 31), ir engiame t artim bendryst su Juo, kurios niekas i ms nebeatims (plg. Jn 16, 22) ir kuri mus atveria nesugriaunamai aminojo gyvenimo viliai.

Apibendrinant, gavnios kelion, kurios metu esame kvieiami kontempliuoti Kryiaus slpin, reikia „panaiai kaip jis numirti“ (Fil 3, 10), kad ms gyvenime vykt gilus atsivertimas; kad leistums bti perkeisti Šventosios Dvasios veikimo, kaip v. Paulius pakeliui Damask; kad savo egzistencij rytingai kreiptume pagal Dievo vali; kad isilaisvintume i savo egoizmo, nugaldami instinkt kitus valdyti ir atsiverdami Kristaus meilei. Gavnios metas yra tinkamas laikas primainti savo silpnybes ir, siningai patikrinus savo gyvenim, priimti Sutaikinimo sakramento atnaujinani Malon bei rytingai ygiuoti Kristaus link.

Brangs broliai ir seserys, atsivertimo kelias Velykas per asmenin susitikim su Atpirkju ir per pasnink, imald bei mald veda mus prie savo Krikto atradimo i naujo. Ši gavni vl priimkime Malon, dovanot Dievo an valand, kad ji apviest ms veiksmus ir jiems vadovaut. Tuo, kas ymima ir gyvendinama sakramentu, sekdami paskui Krist, turime kasdien vis dosniau ir tikinamiau gyventi. engdami iuo keliu, patikime save Mergelei Marijai, pagimdiusiai Dievo Sn tikjimu ir knu, kad, kaip ir ji, panirtume jos Snaus mirt bei prisiklim ir turtume aminj gyvenim.

Vatikanas, 2010 m. lapkriio 4 d.

BENEDICTUS PP XVI

___________________________________
„Banyios inios“, 2011 m., Nr. 4
www.katalikai.lt  

 
 
   
 
     
1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalik interneto tarnyba, info@kit.lt
 
  pradi